O apie šitą knygą tai gal net atvirkščiai. Skaičiau antrą kartą, nes pirmąjį prabėgau paviršium ir nelabai ką įkirtau, tai dabar skaičiau dar sykį, nes apie ją gerai atsiliepė ir pats A.Alekseičikas. Visgi, knyga labai trumpa (100 psl) ir parašyta labai kondensuotai. T.y. gali sėdėt prie sakinio ir gilintis į jį, mąstyt, ar pas tave taip yra, ar nėra ir t.t. O man kažkaip ne taip reikia, kad rašytų. Man reikia "mėsos" :), kad tą pačią mintį keliais sakiniais, kad pavedžiotų, parodytų iš vienos pusės ir iš kitos..
Bet kai palyginau, kiek citatų ir Muktupavelos, ir kiek iš šios knygos išsirašiau, supratau, kad daug davė ir Watzlawickas.
Citatos čia.
 

Apie Muktupavelos nuotykius Airijoje sužinojau dar iš Šiaurės Atėnų, kurie jos knygos išleidimą pažymėjo straipsniu. Susidomėjau tuomet, bet įsigijau tik prieš pat šventes, nes Baltos lankos kaip papezę padarė gerų knygų išpardavimus. Muktupavela už 6 lt su kapeikėm, negalėjau nepirkt...
Pati knyga labai rimta. Gal net akivaizdžiau paveikė nei Welshas (žr. žemiau), nes akis į akį ir pačiam teko susidurt su juodu darbu užsienyje, todėl viduj turėjau savo patirtį, kurią galėjau lygint su Muktupavelos. Labai susišaukė ši knyga su mano vidum ir labai mintys, joje išsakytos, atitiko manąsias. Ir pats principas mano refleksijų rašymo (kurių kelios yra tuose pačiuose Šatėnuose) ir Muktupavelos rašymas atitinka: ji nuvažiuoja, padirba pati, pamato, kas tas yra Airijoje skinti grybus ir paskui apie tai rašo romaną. Pas mane kažkas panašaus - pagyvenu, pažiūriu ir rašau paskui jau.
Citatos čia.
Knygą rekomenduoju visiems, kurie nori patirti, kas tas yra darbas svečioje šalyje. (O be to popigiai ji visai :).
 

Daug niūriau nei filmas. Iš filmo pamenu tokio lengvumo, juoko, cinizmo atmosferą. Knyga niūri ir visai nelinksma. Nors yra tikrai komiškų vietų, bet yra ir tokių, kur negali patikėt, kad iki tiek žmogus gali nueiti... Kad kažką daug būtų davusi ir privertusi susimąstyt - ne, bet kad visai iššvaisčiau tuščiai laiką - irgi ne.
Citatos (ypač pirma gerulė :)).

Iš pradžių skaičiau su dideliu dideliu skepsiu. Ypač, kai perskaičiau sakiniu, kad žmogus turi tapti Dievu. Bet paskui, 44 puslapyje buvo nokautas ir pragulėjau ant lovos kokį pusvalandį galvodamas apie vieną sakinį, kurį perskaičiau. Ir tada knyga pradėjo veikti. Perskaičiau galima sakyti per 1,5 dienos, surijau tiesiog. Poveikis rimtas. Ypač su tom vietom apie skolinimą ir skolas. Apie elgimąsi su pinigais. Netgi vieną realų poelgį padariau (atleidau tam tikro dydžio skolą vienam žmogui), o dar daug pokyčių tikiu įvyko makupely (galvoje).
Citatos čia.
Už Ferris ne geriau, bet nėra ir visiškai popsinis skaitalas.
 

Dabar jau viską žinau iš kur asocialai atsirand :)
Citatos.
Paveiksliuko neradau, tokia geltona knyga.
 

Ilgai bijojau šitos knygos, nes vien jau turinys taip gąsdina, kad ne tas žodis. Esmė - knyga moko, kaip manipuliuoti, apgaudinėti, įtakoti, veikti slaptai prieš kitus ir panašių dalykų. Apie ją, beje, jau rašė nepo (linkėjimai!). Mano atsiliepimas nebus toks geras, bet knyga padarė savo ir citatų išrašiau kažkiek. Iš pradžių lyg per distanciją skaičiau, su dideliu skepsiu, paskui vis labiau įtraukė. Kai kurie dėsniai labai atitiko ir labai stipriai paveikė.
Bet šiaip - pirkt tikrai nepirkčiau. Ferris vis tiek 100 kartų stipriau. Perskaičiau per kokias 2h ir tiek. Kad išmokau žmonėm manipuliuot ;) - vargu bau. Kad tapau geresniu vadovu viduj - gal kažkiek.
 

Žinau, kad Beckett'as labai stiprus, tiesmukiškas, net vulgarus kartais. Žinau, kad gyvenimo prasmė jo sukurtiems personažams neegzistuoja. Bet tuo pačiu suprantu, kiek dar aš pats mažas prieš jį ir kiek daug nesuprantu, ką jis man nori pasakyti, ko išmokyti.
p.13 Grąžinti tylą - daiktų vaidmuo.
p.21 Taip gera, kai žinai, kur eini, iš pat pradžių. Tai kone atima tau norą ten eiti.
 

100% prasčiau nei Kamiu. Nemanau, kad po 100 metų kas nors kaip aš skaitys iš eilės Coelho ir Kamiu.. Su tokiu skepsiu skaičiau, mažu dėl to, kad pačiam dar sunkums po meilės, o knyga apie meilę. O ir tas tikėjimas kažkaip išverstai visai. Dar labiau susimaišiau, kai perskaičiau komentarą apie knygą jos gale - tipo, kad čia yra istorija apie sektos kūrimąsi :)) Išvis tada supratau, kad man tik Alchemikas kol kas tiko, o daugiau nėr ko lįst..
Citatos čia.
 

- Kamiu gerai skaityti su Radioheadais
- Jo kūrinys labai įtraukia, todėl įmanoma perskaityti vienu ypu
- Kamiu šioje knygoje rašo lyg su dideliu atstumu, distancija, bet iš tikro rašo apie esmes...

Tik viena citata: p.41 Tada jis paklausė, nejaugi aš nenorėčiau pakeisti savo gyvenimo. Atsakiau, kad gyvenimo niekad nepakeisi, kad ir kaip gyventum, gyvenimas yra visur tas pats, ir kad manasis man visai patinka.
 

500 knygų tiražas, paveiksliuko neradau. Turėjau perskaityt dar kol bakalaurą studijavau, bet dabar tokiam procese esu, kad kamšau bakalauro ir magistrantūros spragas. Bloge žadėjau, kad parašysiu smagias citatas, nes Legkauskas nebijo drąsiai parašyt. Porą pateikiu žemiau, o visos citatos čia.
p.36 Rezultatų interpretacija yra slidus dalykas. ;)
p.42 Simpatinė nervų sistema pradeda veikti pamačius „simpatiją“. :)
 

Oj stipriai skaičiau Maslow. Kokį mėnesį turbūt. Bet nesigailiu. Citatų prirašiau gal keturis lapus, pabaigoj knygos buvo 100 klausimų testas, kurį visą nepatingėjau išversti iš rusų kalbos. Testą galite naudoti tiek savo asmeninėms reikmėms (t.y. išsitestuoti patys, kiek esate save aktualizavę), tiek profesinėms reikmėms (t.y. galite ir kitus patestuoti).
Įdomiausia tai, kad Maslow turi savo rašymo stilių ir labai mėgsta punktus ;) ir aš mėgstu punktus (kažkur rašiau: "tiesa geriau pasirašo, kai išdėstai ją papunkčiui"). Maslow yra labai humanistas ir jis visų pirma žmogų stengėsi pažinti iš gerosios pusės - t.y. labiausiai domėjosi mūsų sveikumu, o ne liga. Todėl ir knyga tokia labai sveikatinanti.
 

Rekomenduoju besidominties egzistencine psichologija. Labai taikli knyga. Esminiai klausimai paanalizuoti, pabaigoj yra trumpas svarbiausių egzistencinėmis temomis rašiusių psichologų apžvelgimas. Čia citatos iš šios knygos.

Smagi knygutė, skaičiau, nes dėstau panašų dalyką. Apie problemas lyg ir tvarkoj viskas, bet apie specifines pareigūnų patiriamas problemas – tai oj kaip trūko informacijos. Tad ši knyga tikrai buvo labai vietoj ir labai laiku. Yra gerulių citatų ir trys trumpi testukai apie savižudybes, vyturius-pelėdas ir miegą. Čia citatos ir testai.

Gera knygutė. Pasakojama kaip mažiau būti manipuliatoriumi ir daugiau aktualizatoriumi (nuo A.Maslow - poreikis saviaktualizacijai). Pats Shostromas yra F.Perlzo mokinys (geštalt psichologija), tad knygoje labai daug apie jausmus, jų raišką ir baimės reikšti neigiamus jausmus žmonėms įveikimą.
Esminė mintis: geriausiai apsisaugoti nuo manipuliacijų galime sąžiningai reikšdami tiek savo teigiamus, tiek neigiamus jausmus.
Kitos mintys ir citatos čia.
 

Jau trečia Rollo May knyga. Užsikabinęs biški toks. Skaičiau, nes ruošiuos seminarui ir dar po šitos vieną skaitau grynai dėl seminaro, ka rimtesnis būčiau. Gera knyga, nedidukė, gerų minčių. Kūryba apskritai mažai domėjausi, daugiau pats kūriau :) Dabar taip iš psichologinio taško pažvelgiau. Citatas ir savo mintis pridedu.
Esminė mintis - kūryba - tai susitikimas tarp kūrėjo subjektyvumo ir pasaulio objektyvumo. Jei jau visai egzistenciškai - kūryba - tai kūrėjo beldimasis į nebūtį, kad iš jos sukurti būtį.
 

Dar viena Rollo May knyga. Šį kartą labiau teorinė, tačiau su gerais pamąstymais ir apie konsultavimo procesą. Ypač nuo knygos vidurio, kai baigia Freudo, Nyčės ir Kierkegoro aptarimą ir pradeda apie egzistencinės psichologijos aspektus kalbėt, kabina. Prirašiau jums gerų citatų čia. Viena geriausių citatų: "Sek ne paskui mane, bet paskui save".
Kas dar patiko, tai gan universalių temų apie laisvę, nerimą, mirtį, būtį-nebūtį, kaltę ir kt. analizė. Truputį iš kito krašto viskas dabar matos ir jaučiu, kad kaip psichologas pabrendau taip visai nemažai net.
 

Kadangi esu psichologs ir teikiu psichologinę pagalbą, tai reik karts nuo karto ir tobulėt kaip psichologui. Perskaičiau tikrai neblogą knygutę. Daug įžvalgų, daug pamatymo, ką daryti kitaip konsultuojant (tikėkimės, geriau, labiau į naudą klientui). Citatos ir keli mano pastebėjimai surašyti čia.
 

Žiūriu, kad man 2008-ieji tikrai darosi skaitymo metais. Vakar tik pribaigęs 15 knygą, čiupau nedidukę knygutę apie Da Vinči. Nelikau sužavėtas. Paprasta kažkokia labai, greit persiskaitė. Atsimenu tik vieną citatą: "Kvėpuoti ir per burną, ir per nosį vienu metu neįmanoma" :)))) Iš jos supratau, kad Da Vinčis neblogai paplaukęs buvo. Tik tiek, kad jis į viską labai rimtai žiūrėjo man rodos. Galėjo atsipalaiduot kažkiek. Realiai tarp mano kažkokių gerbiamų idealų ans nepateko, bet prisiliest prie jo per šią knygą gal ir visai neblogai buvo.
 

Gerulė knyga. Gan lengvai skaitėsi, bet su vertingomis idėjomis. Išrašiau biški citatų čia. Daugelis minčių jau buvo girdėtos: tikslų iškėlimas, tai, kad didelius tikslus išsikelia sau nedaugelis ir dėl to juos pasiekti yra netgi lengviau nei paprastus tikslus (there's more space at the top of the mountain principas). Kai kurios naujos: sėkmingi žmonės daugiau kalbina tave negu kalba patys; sėkmingi žmonės neserga pasiteisinimų liga. Manyčiau, ši knyga tikrai vertingesnė už kokį vienuolį su Ferariu.
 

Ne tiek daug davė šita knyga. Autorius bele koks milijonierius ir atrodo, kad jam gyvenime tik tai ir rūpi. Šiaip protingas žmogus, moka sukti biznį :). Daug visko sužinojau. Pvz., kaip tas pats produktas gali būti paženklintas skirtingomis etiketėmis arba kad labai vertinga yra užsiimti bizniu informacijos srity: išleidi knygą ir paskui kopijuoji ją daug daug kartų, daug pinigų ateina tada. Nzn, skaityt nerekomenduočiau, nes labai vertingo tikrai daug nieko nėra. Be to, knyga išleista 1996 metais ir autoriaus požiūris į kompiuterius panašus kaip mano močiutės ;]. Keletas citatų susidomėjusiems - čia.
 

Šita knyga, žinokit, buvo labai gerulė. Daug davė. Itin rekomenduoju paskaitinėt citatas. Tokių auksinių minčių, kad atrodo užteks ir vienos, kad gyvenimą radikaliai pasiryžtum pakeist. Padeda formuot vertybes, pasaulėžiūrą, gyvenimo būdą. Suteikia orientyrus, KAIP gyventi. Kas baisingai norėsit paskaityt - manau drąsiai galiu paskolint.
 

Pasirodo ši knyga yra visa nemokamai prieinama internete čia. Aš pats skaičiau popierinį variantą. Tokį kaip paveiksliuke. Knyga sudėtinga, nes rašyta XIX a. vidury biški tokia senovine anglų kalba, tai vietom reikėjo smegenis įtempt, kad suprast, ką čia autorius nori pasakyt. Knygoje aprašomi autoriaus patyrimai gyvenant 2 metus prie Walden tvenkinio netoli Masačusetso visiškai vienam, nedidukėje trobelėje. Nu, vienišių ir visuomenės paribiuose besiblaškančių knyga. Tikėjaus daugiau. Šiaip labai sudėtinga skaityt ir labai daug vietos skiriama gamtos išgyvenimams. Nu ale. Tokia va recenzija tik išėjo. Išrašiau keletą citatų, jas rasite čia.
 

Gerulė knyga. Pakeitė požiūrį, vietom net labai stipriai. Labai smagią Mark Twain citatą radau: "Gyvenime išgyvenau labai daug nemalonių dalykų. Kai kuriuos netgi iš tikrųjų." :)) Čia jei neįkirtot, tai vaizduotėj jis išgyveno daug nemalonių.. Geresnes mintis ir beveik pažodines citatas rasite čia. O pačioje knygoje dar buvo šaunus testas: "Ar aš esu tiksloholikas?". Jį taip pat atiduodu visą gražiai išverstą.
Paveiksliuką tik angliškos knygos radau, pats skaičiau rusišką vertimą.
 

Užsikabinau ant Franklio ir per dienelę perskaičiau seniau išleistą jo knygą, berods 1997. Citatų šiek tiek mažiau, nes labiau ten tik prisilieti prie V. Franklio išgyventos patirties koncentracijos stovykloje.
 

Labai norėjau šitą knygą perskaityt. Labai daug visko prisirašiau ir supratau. Visiems, besidomintiems savo gyvenimo prasmingumu, tikrai highly recomended! Daug citatų išrašiau čia. Esmė bent jau man iš šitos knygos buvo, kad žmogui nereikia klausti, kur jo gyvenimo prasmė, tačiau tereikia įsiklausyti į gyvenimo užduodamus klausimus ir pasistengti į juos atsakyti, t.y. būti atsakingu.
 

Skaičiau labiau psichologinei savo pusei. Esminė knygos idėja - pristatyti autogeninės treniruotės (savotiška relaksacija) pratimus ir esmę. Gerų minčių visai buvo, greit perskaičiau. Mintys sudėtos čia. Knyga 1988 leidimo, tad paveiksliuko neturu.
 

Pirkau, nes sužavėjo dizainas. Tai, kad knyga prasideda nuo vidurio. Pačioj knygoj nėra labai daug kažko naudingo, tačiau paklajot kartu su Arnoldu Sputniku buvo visai neblogai. Gražus žaismas su tekstu, forma. Kaip neįpareigojantis skaitinys prieš miegą - rekomended. Daug sekso smagiai aprašyta, jei kam tas įdomu :)
 

Mokslams skaičiau. Rimta knyga. Prisirašiau visko. Jei domitės - skaitykit čia.