Čia vieną šeštadienio vakarą vienas namie buvau ir sumąsčiau, kad labai jau nėra ką veikt. Tai iš principo, ką padariau, tai atsidariau maps.lt ir pažiejau į ką čia būtų galima pažiet, kas šalia Kauno yra. Sumąsčiau varyt iki Rokų miško kelmyno. Aišku tikslaus žemėlapio tada dar neturėjau, tai viską +- mintyse sudėliojau ir nusprendžiau varyt intuityviai.
Viskas ėjos normaliai, pravažiavau Rokus ir privariau artimiausią miškelį ir pasukau į jį.

Da biški pafotkinau rastų šiukšlių ir įsidėjau fotiką į džemperio kišenę, bo maniau, kad dar ką nors fotkinsiu. Labai tingėjau atgal varyt tuo miško keliuku, tai galvojau vis tiek gal kur nors išlįsiu. Pamačiau kokią tais proskyną ir jau pėstute broviaus per visokius šabakštynus. Tai visas kojas nusibraižiau ir nusidilginau, bo su šortais buvau. Ir va, išlendu visas toks jau suvargęs ir ... teka upelis prieš pat mane ;).. Aš aišku, davai perbrisiu.. O tada kaip tik buvo visi tie patvinimai Lietuvoj, bo daug daug lijo, tai tas upelis netoks jau ir nekaltas, sraunus, vanduo tamsus, bet man drąsos yra kaip reikiant.. Tai va, su visais rūbais, fotikais, mobiliakais, dviračiais brendu aš per tą upelį, dedu vieną žingsnį - jau iki kelių, dar kitą ir jau ... nebesiekiu dugno. Belen kas, puoliau į paniką, stipriai kvėpuot pradėjau, pirma mintis, kad nereikia paleist dviračio, nes dar neskęstu. Kažkaip pradėjau kojom makaluot ir dasigavau iki kito kranto. Išlipu, iš karto išjungiau permirkųsi mobiliaką, visas šlapias. Tik čiupt, ogi fotiko nebėra ;).. Žodžiu, išplovė iš kišenės srovę.. Aš tik parintis, kad pats durnas ir t.t., bet kartu ir visai gerai, kad apskritai išlipau.. Fotikas tai Sony 3 megapikseliu - 700lt mokėjau - iš štatų parvežė prieš 2m.
Tai va.. išvariau galų gale į asfaltuotą dangą ir sustojęs stotelėje išsigręžiau visas.. Dar bajeris buvo, kad pro Rokus varant vienas dieduks sumąstė su savo Audi tiesiai man prieš nosį į savo kiemą įsukt.. Tai aš vos ant jo neužlėkiau, bet sugebėjau parkrist ir kelią dešinį nusibalnot.

O daugiau tai grįžau. Merginą ir tėvus išgąsdinau, kai papasakojau visą istoriją. Susitaikiau, kad jau fotiko neturiu.. Dar va prieš tą kelionę, kaip tik buvau baigęs Susan Sontag"Apie fotografiją" skaityt, tai ten +- visaip apie fotografavimą pasisako, kad tai ne toks jau superinis dalyks. Kas norit, tai tikrai paskaitykit, gera knyga.

Tiek gal

<<