<<

Visko labai daug. Tad gausis tokiais gabalais šits rašinuks :)

[Tekstas: Timas Petraitis. Nuotraukos: Povilas Butkevičius]

Visos kelionės nuotraukos yra čia.

Idėja
Kilo Timui važiuojant traukiniu iš Kauno į Šiaulius ir suradus nediduką LT žemėlapį. Ans tada pradėjo braižyti tušinuku maršrutą, kuriuo važiuotų dviračiu apie Lietuvą. Tas buvo gilų 2007 metų viduržiemį. Paskui šia idėja Timas pasidalino su draugu Povilu ir pastarasis labai irgi užsinorėjo. Suplanuota buvo išvažiuoti per ilgąjį gegužės savaitgalį, kad reiktų kuo mažiau atostogų imti darbe, bet gavosi taip, kad iš darbo visai buvo išeita ;).
Dažnai išgirstam klausimą "Dėl ko?", tipo - koks tikslas? Svarbiausias ir esminis tikslas buvo apvažiuoti. T.y. pažiet ar turim pakankamai tvirtus pimpukus ir išdrįsim jaunam savo amžiuj leistis į tokią avantiūrą. Vėliau prie šio tikslo klijavosi melejonas mažesnių - gerai praleisti laiką, pagert, pažaist šachmatais, aplankyt senus pažįstamus ir t.t. Galima sakyti, kad važiavome dėl paties važiavimo. Nieks nedavė pinigų, kad važiuotume, nieks nesisporino ar pajėgsime ir t.t. Dėl dūšios važiavom.

Statistinė dalis
 
- Nuvažiuota ~1200 km.
- Važiuota 11 dienų, 3 dienos poilsiui. Per jas Povilas laikėsi koliokviumus, o Timas bandė kūną atgaivint po beprotiškų pereborų ;)
- Toliausiai važiuota pirmą dieną: >150 km ir 13 dieną: ~160 km.
- Anksčiausiai išvažiuota 05.01 - šeštą ryto, vėliausiai atvažiuota į galutinį tašką 05.07 - ~20h.


Šita yra labai gera statistika. Kad nebūtų taip nuobodu važiuot, tai skaičiavome, kiek šunų mus vijosi (būtent vijosi keliu), kiek pypsų sulaukėme iš vairuotojų ir kiek sutikome važiuojančių ant dviračio dviratininkų. Smagiausia buvo šunis skaičiuot. Norėjosi įvertinti, kiek kuriame regione yra palaidų nevidonų. Pasirodo visoj Lietuvoj panašiai :) gal tik aplink Vilnių (3 ir 4 važiavimo dienos) jau spėjo visus išgaudyti Kebabinių direktoriai...



Kovos prieš šunis strategija
1. Timo variants - pamatai atlekantį nevidoną, meti 6 bėgį (pas mani 7 SRAM vidiniai bėgiai) ir atsistojęs give all you got. Tada bestija pasiduoda ir nukiūtina nieko nepešus namo.
2. Povilo variants - pamatai atlekantį nevidoną, pristabdai, ans pribėga ir garsiai sakai "KAS YRA?". Ciuckis pasimeta ir kiūtina namo.
3. Abiejų variants prieš nedrąsius šunis - pamatai atlekantį ir jau stabdantį prie kiemo ribų šunį ir garsiai šauki "Oh, come on", "Ciu, ciu, ciu", "Drąsiau, žvairy" ir t.t. ;]

Nakvynės ir padėkos

Nakvojome pas gimines ir pažįstamus. Jei jau nerasdavome - tada viešbutukuose. Į galą kelionės supratome, kad viešbutukai iš tikro yra superinis malonumas, nes juose sutinki gražias receptionist ir šiaip pailsi nuo viso pasaulio. Anyway, pridedu lentukę su padėkomis žmonėms, kurie pasirūpino mumis sunkią valandą, kai kojos jau nebelaikė ir akys jau merkdavosi. Ačiū Jums visiems didelis. Be jūsų mūsų kelionė tikrai nebūtų buvusi tokia sklandi ir sėkminga.


Keliai
Kelionės metu sumąstėm išrinkti gražiausią Lietuvos kelią ir šiaip pagelbėti kolegoms dviratininkams, aprašydami konkrečių kelių būklę, furų skaičių juose ir t.t. :) Raudona spalva - ne kas, žalia - liuks. Taigi:
131 (nuo Marijampolės į Kalvariją) - labai siauras kelias, daug furų važiuoja. Ekstremalių pojūčių mėgėjams labai tinkamas..
134 (Kalvarija - Lazdijai - Merikinė - Varėna) - gražus kelias, eina per Dzūkijos nacionalinį parką, ten randasi Merkinė. Tai prieš Merkinę visai fantastika. Pačioj Merkinėj tuo metu, kai važiavom, vyko grandioziniai pagrindinės miesto gatvės remonto darbai.
A4 (Varėna - Vilnius) - labai liuks. Beveik visas kelias per miškus. Geras asfaltas.
102 (Vilnius - Nemenčinė ir t.t.) - Gražus, per mišką. Nėra fūrų. Tik tiek, kad Poviliuko skaičiavimu 102 kelyje buvo 14 kapų ant kelio.
Dviračių takas iki Kryžių kalno - nuo Šiaulių eina labai lygus ir geras dviračių takas iki pat Kryžių Kalno (apie ~10 km). Vienintelė bėda, kad gerulis ciuckis buvo užpuolęs, kai važiavau..
141 (Klaipėda - Jurbarkas - Kaunas) - oficialiai yra tituluojamas gražiausiu Lietuvos keliu. Tik atmetus atkarpą nuo Vilkijos iki Kauno. Labai gražus kelias. Vingiuotas. Miškingas. Vienoj vietoj vieno kilometro atstumu buvo net 5 maži tiltukai :). Žodžiu, pasaka. Paskutinė mūsų kelionės diena beveik visa prabėgo dešinėje pusėje matant Nemuną.

Bendrai - venkite žvyrkelių. Tikrai. Važiuokite žvyrkelių max 0,5 km iki kokios gražios vietos, ne daugiau. Važiuojant prieš vėją, aplenkus stambiai fūrai pajusite oro pagalvę, bent man tas leidžia atkovoti iš vėjo kelis km/h. Jei ruošiatės mini žygiui, išsirinkite gerą ir gražų kelią. Jei važiuosite blogu keliu - daug duobių ir t.t. - nespėsite pasigrožėti gamta.

Bele koks skyrelis
Čia viską surašau, kas neapsibendrino iš užrašų knygutės.
- "Kai stiprus vėjas pučia, užpakalio neskauda". Povilo išmintis.
- Švenčionyse būtinai valgyti kavinėje "Estera". Prie turgaus, vidiniam kiemely. Sunku rasti, bet patirtis bus neįkainojama...
- Antra diena iš eilės, kai joks ciuckis neužpuolė, tai labai pradėjo trūkti netgi šuniukų. (05.04 mano pamąstymai).
- Nuo Zarasų visą kelią (~45 km) VĖJAS Į NOSĮ. Stipriausias vėjas prieš kurį esam važiavę.
- Skemuose mus pasitiko su Pirtimi. Aš net į prūdą pokštelėjau. Labai ačiūūūū. Labai gerai buvo.
- Klaipėdoje Povilas valgė kebabą!
- Kuršių Nerijoje matėm 7! dikes vienoj vietoj. Kas yra "dikė" dabar neišduosim, bet kas kilimo nuo Marijempolės - turėtų žinot.
- Netoli Tilžės ir Pagėgių platinamas kelias ir kai važiavom - kelininkai vertė šimtamečius medžius lengva ranka (gal 20 tokių medžių). Nuotraukos iš karto po šios eilutės.

Kiek kaštavo ir ką valgėm?
Povils nelabai mėgsta pinigus skaičiuot, tai aš savo išlaidas pateiksiu.
Dviračio paruošimas - 250 Lt. Naujos padangos, atsarginės kameros, priekinė ir galinė lempos. Šiaip geram stovy buvo dviratis, tai daugiau investuot nereikėjo. Padangos labai gerai laikė - nereikėjo nė karto pūsti kelionės metu ir nė karto nepradūriau.
Žemėlapiai - ~100 Lt. Susipirkau visą maršrutą padengiančius Briedžio regioninius žemėlapius. Nu pvz. va tokį.
Kad ir kaip stengiausi, išleidau tik 700 lt pačioj kelionėj. Buvau atsidėjęs 1000, bet pilnai užteko 700. Daugiausiai kainavo šokoladas "Snickers", kepsniai ir nakvynės. Praktiškai tik tam ir leidom pinigus. Nakvynės kaina viešbutyje svyravo nuo 44 iki 100 Lt abiems (reiškias žmogui: 22-50 Lt). Kepsnių kaina dviem žmonėm (čia su visom sriubom, salotom, ledais, alum, kepta duona, t.y. kiek mokėdavome už pietus) svyravo nuo 25 lt (garsioji Švenčionių "Estera") iki 60 lt (Radviliškio "Katpėdėlė"). Vidutiniškai suvalgydavom po kokius 5 šokoladukus per dieną. Asmeniškai aš jau buvau pasiekęs tokį lygį, kai klausiau sesės - kokius ana dar žino šokoladukus, nes visus jau išragavau :). Geriausiai eina "Snickeriai". Dar gerai "Ritter Sport", "Tupla", "3 Bit Intessimo" (ar kažkaip panašiai). Nu, šokoladukų tai gerai atsivalgėm ;). Gėrimai - labiausiai apsimoka gerti vandenį, nes jo daug neina išgert ir gerai gaivina. Mažiausiai apsimoka gerti sultis ir labai saldžius gėrimus, nes jie dar labiau troškina. Mano favoritas yra Cido "Ice Tea", tokios žalsvos spalvos. Labai gerulis gėrimas. Dar man labai gerai būdavo ryte įkalt degalinės kavos - sušildydavo ir sysiuką išvarydavo greit į lauką :). Žodžiu, jei norit taip kietai pavaryt, kaip mes, tai valgot daug šokoladukų ir kepsnių. Mano moto buvo - "Jei nesurysi kepsnio, tai nuvirsi pakrūmėn ir nepakilsi".

Skausmai

Užpakalis. Ką tikrai jums skaudės, tai būtent šią kūno vietą. Ne kojas, ne rankas, ne pilvą, bet užpakalį. Būkite tam pasiruošę. Investuokit pusę savo santaupų į prabangią sėdynę ir važiuosite kaip karalius ;).
Kojos. Povilui buvo vienoj vietoj jau labai prastai. Suraišiojom viską elastiniu bintu ir datempė iki galinio taško. Bet sakė dar ir dabar vienos kojos achilo sausgyslė labai šlubuoj.
Kairė ranka. Čia mano toks specifinis skausmas. Šiaip visas kūns atlaikė gerai, bet va net iki šiol kairės rankos pirštų galai pastoviai nutirpę. Kažkokį nervą užspaudžiau musiau.
Realiai pasisekė tikrai gerai. Nei vienas nenuvirtom nuo dviračio, fūra neužkabino, tad didelių traumų nepatyrėm. Iš vaistinėlės panaudojom tik Fastum Gel ir elastinius.

Šachmatai

Buvo labai gers užsiėmims pasimatuot pimpeliukus (nu kuris yra kietesnis). Kai valgydavom kepsniukus, išsitraukdavom tokius kelioninius šachmatus ir atrodydavom arba super protingi, arba kaip kokie užsieniečiai :). Labai tik liūdesys, kad Biržų kavinėj pametėm juodą arklį. Teko jį pakeisti 10 ct monetos herbu.. Esmė - turėkit kažkokį užsiėmimą, kuris abu domintų. Tada įdomesnis ir įvairesnis laisvalaikis gaunas.

Kelionės grojaraštis
Aš savo plejerio pakrovėją kažkaip pamiršau, tai į kelionės galą klausėm Povilo mobiliako playlisto. Pateikiu geriausiai atspindinčius kelionę kūrinius:
    1. Dan Le Sac vs Scroobius Pip - Thou Shall Always Kill
    2. Raconteurs - Steady As She Goes
    3. Raconteurs - Caroline Drama (Timo)
    4. Viskas iš Alinos Orlovos repertuaro (Timo)
    5. Visas Radiohead'ų - In Rainbows (Timo, ypač, kai lieva nuotaika)

Dar labai gerai yra, kai jau visai sunku sunku važiuot, sakyt sau kaip ta žuvis iš "Žuviuko Nemo" - just keep swimming. Tada labai ir nuotaika pakyla, ir minti nebe taip sunku.

Dag
Kelionėje sutikom daug visokio plauko žmonių. Kažkiek pabendravom, bet taip nedaug.. ;) Paskutinę dieną sutikom kokį tais mitinį išminčių. Pensininkas atsiskraidino save ir dviratį iš Norvegijos ir važiuoja sau. Važiuoja dar šustriau nei mes - nesuplanavęs, kur nori, ten ir nakvoja, atsipūtęs bele kaip. Susėdom mes su juo šnektelt prie kepsniukų, tai kai dėjom visi trys egzistencinių temų angliškai. Eina sau. Apie laisvę, atsakomybę, darbą, prasmę, Sartre, Fromm, psichologus, kelionės ir t.t. Žodžiu, labai keistas, bet labai fainas nutikimas, kuris lyg ir vainikavo visus kelionės giluminius ieškojimus, prasmės reikalus.

A kartotumėm tokį žygį?
Be abejonės.

Dar kartą papeistinu linką į visas kelionės nuotraukas.

<<