
Alrait.
1.
Pirms rimtesnis išvažiavims per 2008 m. Sekmadienį 03.30 6 ryto pajudėjau nuo
Kauno Šiaulių link. Su didele manta, nes atgal į Kauną žadėjau parsirast tik
savaitės vidury. Autostradoj važiuot buvo grynas malonumas, lenktyniavau su
vėjeliu. O kai iki Ariogalos atsikasiau - dar smagiau. Visada jaučiau kokį tais
fetišą mažiems Lietuvos keliukams. Tik va per tuos keliukus atsirado ir kalniukų
ir nuovargio, ir visai nuotaika prapuolė kotais. Bet dar laikiaus. Tiesa,
privažiavau labai smagų kelio ženklą (žr. žemiau)

Kai dar dirbau Lintely, tai turėjau konsultantą
Grajauską. Tai jam ir nusiunčiau šią nuotrauką. Daugiau kažkaip nedariau
nuotraukų. Nebuvo noro ir reikalo kaip tais.
Dar smagiai žygį buvo tai, kad tėvai sumąstė atvaryt pažiet kaip man einas (esu
kilęs iš Šiaulių), tai susitikom netoli Kelmės, kai jau buvau visai nusikalęs ir
jie jau norėjo mane sodint mašinon su visu dviračiu, bet aš nepasidaviau :) ir
sėkmingai atmyniau iki Šiaulių ~15h. Beje, labai gerulis treniruotėms yra
senasis Kelmės plentas (Kelmė - Bubiai), kalniukai tokių, kokių nematėt
tikriausiai dar ;) Nu, labai tankiai kalniukai viens po kito.
2.
Truputį pasibastęs Šiauliuose ir šiaip ne taip nusigavęs į Vilnių (su traukiniu,
teko labai labai prašyt ir ačiū tam dėdei, kuris sutiko, kad galėčiau traukiniu
dviratį vežtis) 04.03 08:50 pajudėjau nuo Žemųjų Panerių link Kauno. Vėjelio
nebuvo, tad ėjosi viskas kaip iš pypkės. Per daug į gamtą nebuvo kur žiūrėt, tad
susikoncentravau į mynimą ir savo mintis. Kelionė neprailgo. Link Taikos pr.
pasukau lygiai 13h, tad galima sakyti, viena iš greičiausių kelionių mano gavosi.
Be to, kas patiko, kad nejutau labai didelio nuovargio. Atrodo, kad 100 km
atstumas buvo pats tas man ir netgi suteikė jėgų visokią namų ruošą mielai
padaryt. ;]
Dabar laukia šeštadieninis pasivažinėjimas su chebra, o paskui žiesim. Turbūt reiks atiduoti dviratį į kokį remontą iki didžiojo žygio apie LT gegužės 1-13 d.